kuburniuoti

kuburniúoti, -iúoja, -iãvo intr., kùburniuoti, -iuoja, -iavo dirbti pasilenkus, susikūprinus; nesparčiai dirbti, čiupinėtis: Bulbienõs kuburniãvo žmonės Trgn. | Perdien gal te kùburniuosi ir nepabaigsi?! Trgn.